kaišti

kaišti
1 káišti, -ia (-a), -ė [K], Š, K.Būg, BŽ517; Kv 1. tr. skusti, gremžti: Aš bùlbes káišu košei, t. y. skutu J. Kad nederės barzdai skusti, derės bulvei káišti Skd. Žemaičiai bulves káiša su kaišekliais KlvrŽ. Eik bulvių káišti! Plt. Sako, carui šeši vyrai bulves káišę, o keturi – sviestą tepę Šts. Gali káišti tą liepos šaką Slnt. | Káišk siūlo galą dėl įvėrimo adaton J. | prk.: Šiandie vėjas gerai káišia (pučia) Rs.
kaištinaĩ adv.: Šviežias bulves kaištinaĩ káišk, o nelupk i nepjaustyk po pusę bulvės Slnt.
2. tr. drožti; skaptuoti; obliuoti; šlifuoti: [Reik žiūrėti, kad] pusnagas par daug nekaištų, nes par tat kojės atsiranda opesnės I. Su kaišena káišiu geldutę Skr. Grėblakočius stiklu káišia Krkl. 3. tr. lupti, dirti (kailį); imti mėzdras nuo kailio, gramdyti, valyti: Po pusryčių reikės aviną kaišti Up. Kaišti odą reikia skersai: išilgai kaišiama oda gali susproginėti rš. Su peiliu káišk tumes nuo lajaus, žarnas (grobus) dešroms, sniegus nuo langų apšerkšnėjusių, lašą, juodymę nuo stalo J. | prk.: Matyt, nigdi nekaiši vaikų Dbk. 4. tr. kasti, smaukti (apie skietą): Tankus skietas apmatus kaiša Klp. Netikęs skietas káiša siūlus Trš. 5. tr. šluostyti, braukyti: Nekaišk lėkštės, kad ir su duonos kąsneliu Pč. 6. intr. greitai eiti: Aure žmogus šarpiai kaiš par lauką MitI226. Žvejys pradžiugęs kaišė namo BsPII74. 7. tr. varginti, kamuoti, alsinti, nuvaryti (arklius): Kam tuos arklius teip káiši prie darbo, duok pasilsėt! Skr. Káišdamas įkaišiau arklius prastu keliu važiuojant, t. y. įveikiau J. \ kaišti; apkaišti; atkaišti; įkaišti; iškaišti; nukaišti; pakaišti; parkaišti; prikaišti; sukaišti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • kaišti — káišti vksm. Ąžuolo, al̃ksnio žiẽvę káišdavo dažáms …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kaisti — 2 kaĩsti, kaĩčia, kaĩtė 1. tr. R, N, K, M statyti puodą ant ugnies, kad šiltų; šildyti: Kaĩčia puodą ant ugnies Dkš. Aš kaičiù puodą barščių, kopūstų prie ugnies J. Jie dar gulėjo, o aš jau pusryčius kaičiau Lkš. Jau laikas pusryčiam kaĩsti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaisti — 3 kaĩsti, sta, to intr. (tr.) 1. B, N, K, M šilti, karštam darytis (apie negyvus daiktus); džiūti: Burna kaista kaip liepsna Žem. Katilas kaista ir verda Db. Vanduo kaista gyvuliam Št. Kaĩsta pečius Dkš. Da nevešim [javų], da tegu kaĩsta Alk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaišti — 2 kaišti, ta, ė intr. [K] maskuotis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaisti — kai̇̃sti vksm. Kaičiù pi̇̀lną arbãtinį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kaisti — 1 kaisti BzBkXII76, Zt = kąsti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • degti — dègti, dẽga (deñga), dẽgė 1. intr. SD239, R būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti: Samaninės durpos gerai dẽga, tik nekaitrios Gs. Tie tavo medžiai tik smilksta, o nèdega Vvr. Pamiškėj laužas dẽga Ėr. Žiūrėk, kažkas dẽga… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Finnische Meisterschaft (Badminton) — Finnische Meisterschaften im Badminton werden seit 1955 ausgetragen. Ein Jahr später starteten die Juniorentitelkämpfe. Deutlich später, 1990, begannen auch internationale Titelkämpfe. Inhaltsverzeichnis 1 Die Titelträger 2 Juniorentitelträger 3… …   Deutsch Wikipedia

  • heiß — Adj std. (9. Jh., heizherzi u.a. 8. Jh.), mhd. heiz, ahd. heiz, as. hēt Stammwort. Aus g. * haita Adj. heiß , auch in anord. heitr, ae. hāt, afr. hēt; gt. in heito Fieberhitze . Zu einer d Erweiterung von ig. (oeur.) * kai brennen (lit. kaĩsti… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • akikaistis — akìkaistis sm. (1), akykaistis (1) Šk žr. akikaistas: Jam padarė akìkaistį Srv. Akykaistį turėjau, kaip mane lojojo J …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”